RŪŠIAVIMAS – NEBŪTINAI PIRMAS ŽINGSNIS PRISIDĖTI PRIE APLINKOSAUGOS

2019-07-21

RŪŠIAVIMAS – NEBŪTINAI PIRMAS ŽINGSNIS PRISIDĖTI PRIE APLINKOSAUGOS

 

800 tūkst. Eifelio bokštų, 80 milijonų banginių, bilijonas dramblių  – atrodo niekuo nesusiję skaičiai ir kūriniai. Tačiau taip nėra – tai skaičiai, kurių kiekvieno svoris atitinka 8.3 bilijono metrinių tonų atliekų, kurias žmonija kada nors yra išmetusi.

 

Visuomenės vartotojiškumas sparčiai auga

Skaičiai iš pirmo žvilgsnio gali nepasirodyti labai dideli, turint omenyje, kiek metų mūsų visuomenė gyvuoja, tačiau, to mąstą suvokti būtų galima lyginant skaičius tarp to, kas buvo ir tarp to, ką turime dabar. Remiantis „National Geographic“ duomenimis, 1950 m. turėjome apie 2 mln. m. t. Išmestų atliekų, praėjus vos 67-iems metams, jų turime jau 8.3 bilijono. Pagal dabartinį vartotojiškumo augimą yra skaičiuojama, kad maždaug po 30-ies metų būsime pasiekę 34 bilijonus metrinių tonų išmestų atliekų. Žinoma, Lietuvoje nėra jaučiamas toks stiprus ir greitas aplinkos taršos didėjimas, tačiau, jeigu nesusirūpinsime, jau labai greitai galime pajausti to pasekmes.

 

Milijonas plastiko butelių per minutę

Yra apskaičiuota, kad visame pasaulyje kas minutę yra nuperkama apie 1 mln. plastiko buteliukų – taigi, galite įsivaizduoti, jog per tris minutes visi Lietuvos gyventojai įsigyja po plastiko pakuotę, tačiau, per metus jų perdirbama yra tik apie 7 proc. Tai paaiškina faktą, jog maždaug 76 proc. paplūdimių dangos sudaro plastiko pakuotės, cigarečių nuorūkos, vienkartiniai plastikiniai šiaudeliai, plastiko buteliai ir kt. panašūs smulkūs gaminiai, kurių dažnas galbūt net nepastebime, o gal per daug nemąstome išmesdami. Juk tai – nedideli, beveik nepastebimi gaminiai, kuriuos dažnai lengvai gali nupūsti vėjas kur nors toliau nuo mūsų. Kaip sako viena sena patarlė „kai akys nemato – širdies neskauda“, tačiau visuomenės mąstymas turėtų būti keičiamas ir kuo skubiau.

 

Smulkios atliekos – vienos pavojingiausių

Viena smulkiausių, tačiau dažniausiai randamų atliekų visame pasaulyje yra nuorūkos, kurias turbūt yra lengviausia numesti bet kur manant, jog jos greit suirs ir niekam nepadarys jokios žalos. Toks mąstymas yra itin klaidingas. Cigarečių nuorūkos yra pagamintos iš plastiko, vadinamo celiuliozės acetatu, kuris gamtoje savaime nesunyksta itin ilgai. Skaičiuojama, kad vienos nuorūkos irimo procesas gali trukti nuo 18 mėn. iki 10 metų. Taip pat, numestos nuorūkos ar jų filtrai yra pilni toksinų, įvairių nuodingų medžiagų, kurios įsigeria į dirvožemį bei taip naikina jo būklę bei ten gyvenančius mikroorganizmus.

Kita problema, besaikis plastikinių šiaudelių vartojimas. Juos gauname beveik kiekvienoje kavinėje ar bare, randame beveik ant kiekvienos sulčių pakuotės, be jų neįsivaizduojame pieno ar ledų kokteilio karštą vasaros dieną. Pavyzdžiui, Amerikoje, kiekvieną dieną yra sunaudojama apie 500 mln. plastikinių šiaudelių. Tokio kiekio pakaktų du kartus apjuosti visą mūsų planetą. Tikrai nedaug žmonių prieš paimdami vienkartinį šiaudelį susimąsto, jog jis pagamintas iš plastiko ir kelia didžiulę grėsmę mūsų planetai.

 

Ką daryti?

Lietuvoje atliekas rūšiuoja apie 40 proc. žmonių, tai yra mažiau nei pusė to, kiek kiekvienas galėtume prisidėti prie savo aplinkos išsaugojimo. Apskaičiuota, kad kiekvienas lietuvis per metus galėtų išrūšiuoti apie 60 kg atliekų. Lyginant su tuo, kiek kiekvienas kilogramų maisto bei įvairių kitų produktų nusiperkame, skaičius atrodo itin mažas.

Prieš pradedant rūšiuoti, pirmasis žingsnis taip pat galėtų būti visiškas anksčiau aptartų plastikinių šiaudelių atsisakymas. Tai vienas paprasčiausių būdų prisidėti prie aplinkosaugos, nereikalaujantis išsamesnio domėjimosi ar pastangų – tiesiog, pamėginkite išgerti savo kokteilį ar kitą gėrimą be jokių plastiko priedų. Taip pat, kiekvienas rūkantysis galėtų pasistengti ir nemėtyti nuorūkų kur papuola – beveik visur yra pakankamai šiukšliadėžių tam padaryti, taigi, reikėtų išmokti nebetingėti ir nueiti kelis papildomus žingsnius iki ten. Tai daryti raginti savo rūkančius draugus ar pažįstamus gali ir  nerūkantieji ar šiaudelių nenaudojantieji. Na, ir trečias privalomas punktas, kas kart atvykus į parduotuvę susimąstyti, ar tikrai kiekvieną perkamą produktą reikia įdėti į atskirą plastikinį maišelį.

Visais atvejais nepamirškime, kokia yra svarbi atsakomybė ne tik už save, bet ir už kitus. Atsakomybė neužmerkti akių matant, kaip kažkas kitas, kam nerūpi, teršia mūsų aplinką ir nepamiršti, jog kiekvienas pokyčius pradėti turime asmeniškai nuo savęs.

 

Mes darom