Kasmet vien Europos Sąjungoje susidaro apie 2,5 mlrd. tonų atliekų. Mes įpratome gyventi pagal principą „imk – gamink – išmesk“ paskui save palikdami vis didesnius atliekų kalnus, užterštą aplinką ir nereikalingų daiktų pilnus namus. Tačiau viskas keičiasi. Į mūsų gyvenimus vis labiau veržiasi efektyvaus ir tvaraus išteklių naudojimo modelis – žiedinė ekonomika.Tai atsinaujinanti ekonominė sistema, kurioje išteklių ir atliekų sąnaudos, emisijos ir energijos praradimai yra sumažinami juos teisingai valdant ir sujungiant į uždarą energijos ir medžiagų grandinę. Siekiama kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu naudojimu, taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais, siūlančiais alternatyvą gaminio įsigijimui. Žiedinė ekonomika skirstoma į techninį ir biologinį ciklus. Pastarasis paremtas netoksiškų medžiagų grąžinimu į biosferą, atkuriant gamtos kapitalą, o techniniame – produktai, komponentai ir medžiagos yra pateikiamos rinkai kaip įmanoma aukštesnės kokybės ir patvarios kuo ilgesnį laiko tarpą, taip išlaikant produkto vertę.
Žiedinė ekonomika paremta trimis pagrindiniais principais:
- Produktų ir medžiagų naudingo tarnavimo laiko pratęsimas.
- Natūralių sistemų regeneracija.
- Atliekų ir taršos mažinimas.
Pasaulyje augant gyventojų skaičiui, kartu auga ir žaliavų paklausa. Visgi pagrindinių žaliavų tiekimas yra ribotas, o jų gavyba ir naudojimas daro didelį poveikį aplinkai. Tai padidina energijos suvartojimą ir išmetamą CO2 kiekį. Taikant žiedinės ekonomikos principus, nauda yra akivaizdi:
- Sušvelnintas poveikis aplinkai.
- Padidėjęs žaliavų tiekimo saugumas ir išteklių tausojimas.
- Atliekų prevencija, ekologinis projektavimas, pakartotinis atliekų naudojimas ir panašios priemonės galėtų padėti įmonėms sutaupyti pinigų.
- Padidėjęs konkurencingumas.
- Inovacijų bei naujų darbo vietų kūrimo skatinimas.
- Vartotojai galėtų įsigyti daugiau patvarių ir pažangių produktų, kurie pagerintų gyvenimo kokybę bei ilgainiui leistų sutaupyti pinigų.
Žiedinės ekonomikos srityje ES yra pasaulinė lyderė. Lietuvoje taip pat jau esame pasistūmėję šia kryptimi. Ryškiausias pavyzdys – labai sėkmingai veikianti užstato sistema (kur jau esame pasiekę 2029 m. tikslus). Šios sistemos sėkmė taip pat prisideda ir prie šalies įvaizdžio gerinimo, nes pasaulyje daugėjant šalių, norinčių diegtis užstato sistemą, daugelis jų į Lietuvą žiūri kaip į sektiną pavyzdį ir semiasi patirties iš mūsų specialistų. Taip pat atsiranda ir plečiasi vis daugiau kitų atliekų surinkimo sistemų. Auga dalijimosi ekonomika, daiktus keičianti paslaugomis. Mes vis daugiau dėmesio kreipiame ne į daiktą, o jo funkciją. Keičiasi ir vartotojų požiūris, didėja aplinkosauginis sąmoningumas. Sparčiai auga ir stiprėja zero waste bendruomenė. Žmonės vis dažniau renkasi produktus, atsižvelgdami į jų poveikį savo sveikatai bei aplinkai.
Esame nemažai nuveikę kuriant žiedinę ekonomiką ir turime kuo didžiuotis. Tačiau taip pat vis dar yra daug sričių, kur reikia pasitempti. Prie to galime prisidėti kiekvienas, integruodami žiedinės ekonomikos principus į savo gyvenimą ir buitį.